veikumas

veikùmas sm. (2) K, A.Baran, Š, DŽ, NdŽ, véikumas (1); Sut, Rtr 1. Kel1881,274, K, ŠT390, KŽ → veikus 3: Jis rodo veikùmą ant mokslo (= mokslui, mokytis) KI517. Veikùmas ant rašymo (= rašyti) KII169. Veikùmas (širdies linkimas) ant peikimo, barimo (= peikti, barti) KII220. Mato Dievas geriaus žmogaus veikumą ant pikto, nekaip pats žmogus P. Nu tenai (iš Lisabonos) neišsakytu veikumu [tabakas] visoje Europoje paskido S.Dauk. Rimgaudas žiebų veikumu gulė ant suniukusių gudų S.Dauk. Nevéikumą korojimo sunkybe atpildžia DP9. 2. NdŽ → veikus 4. 3. Rtr → veikus 5.